Veganism for chefs and caterers

If you’re working in food industry, it’s always good to have food for peoplewhoo might not be able to eat from your usual menu – for vegans, vegetarians, lactose intolerant people, people with coeliac disease, people who are on a low fat diet, people who are following kosher or halal rules etc.

Why is it important?

Well, maybe because you care about people – maybe that’s why you work in the food industry – to feed the hungry? So, if you care, it’s good to care about those that have some restrictions, right?

But even if you’re doing this just because you love food and like to cook, or maybe absolutely for money – that’s also a good reason, it’s still useful to have that message to people that you care. People like that.

Another reason is very practical – preventing loss of clientele.


You could think – it’s not worth the trouble of introducing vegan dishes just to make one or two vegans happy. Well, from my experience, it’s more that that. I’m vegan and I rarely go out for a meal on my own. I often go with my friends, colleagues, family.


When I go with my family, it’s usually 6 people in general – me, my mom, my brother, his wife and 2 kids. Only I am vegan, but we are, of course, choosing a place which has nice vegan options. So if you don’t have them, that’s a loss of 6 people. And even when they will want to go to eat on their own, they go to a familiar place where they know that staff cares about people.


When I go with colleagues, there might be even more people – someone’s leaving lunch or a monthly “company pays“ lunch or dinner, or even a company conference – the company makes sure none of their staff is being left out, so they choose a provider which has vegan options (it’s true with other dietary restrictions also).

So, it’s better for everyone to have some vegan options. A lot of vegan options also cover some other dietary restrictions – they are milk free, so good for lactose intolerant and those allergic to dairy. They are also egg free – good for those allergic to eggs, same with shellfish. Vegan food is also at the same time kosher and halal.

What food is vegan, and what isn’t

Ok, maybe I convinced you that it’s good to have some vegan options on your menu. But maybe you don’t know anything at all and feel a bit lost, like – where do I start?

First, let’s talk about what food is and isn’t vegan.

Basically, anything that has animal products, isn’t vegan. Still, it might seem not that simple, so I will list it down:

Meat. Well, of course it’s an animal product. So if something has any kind of eat in it: pork, beef, chicken, duck, lamb – anything like that, it’s not vegan.

Dairy. All dairy is milk or is made from cow’s or goats milk (some other animals are used also, but not that often). So dairy is obtained from using animals, so it is an animal product. Dairy can come in different forms, so be careful. It can be a lot of things: butter, cheese, sour cream, cream, fudge, curd etc.

Eggs. Eggs are being laid by hens and then taken away, so it’s an animal product also.

Fish. Fish is alive – it’s an animal. You might think – oh, it’s obvious, but I’ve seen cases where fish in food is considered vegetarian or even vegan. Shellfish is not vegan also – they are animals after all.

Honey. It comes from animals – bees. Some people who consider themselves vegans, would eat honey. But most of us don’t. So, even if some vegan will tell you that they eat honey, still – as a general rule honey isn’t vegan, so it shouldn’t be added to dishes that are marked as vegan.

Well, that almost covers it. There are some food additives that are not vegan, like carmine or shellac which come from bugs, bees wax, some emulsifiers, but if you’re cooking food yourself, you probably won’t encounter these.

Still, not sure what dishes to make without those ingredients.

Some advice:

Mushrooms. In a lot of dishes, meat could be replaced by mushrooms.

Falafels. It’s a dish that is familiar to many vegans and liked by a lot of them. Might also come with hummus – which is also something widely enjoyed by vegans.

Tofu – you can fry or pan fry it, makes steaks from tofu, also use in salads and even desserts.

Beans dishes and similar. Something like Chilli sin carne, which goes well with rice and is also gluten free at the same time. (actually most of the above mentioned foods are also gluten free).

All sorts of vegetable curries.

Replacement products, for meat and dairy. They include all sort of products made from soya or wheat gluten, like burgers or sausages. There are also lots of different vegan cheese of different brands. They even make vegan pizza with meat and cheese replacements. And burgers like Beyond or Impossible taste just like the real thing.

I’m not including any recipes here, because food businesses might be different, but if you’d just google “vegan recipes“, you would find a lot of them and would definitely find something that suits the model of your business – either it’s a take away or a cozy sit in or a catering solution.

Kategorija: Be kategorijos

Why being vegan is not a choice

Imagine you are visiting a friend and they have prepared a dinner for you. You can see that it’s some kind of meat, looking delicious. You start eating it, it tastes nice, you are impressed by your friend’s culinary skills. You tell them that it’s really good and ask them what it is. They tell you that it’s a dog meat and how difficult it was to get it and how lucky you are that you’re their guest today and got to taste this nice and tender piece of dog meat. Wait, what? You probably spat it out or at least are sitting shocked with a piece in your mouth not being able to swallow it.

Ok, let’s say you haven’t started eating it yet. Your friend is quite considerate and warned you that this is dog meat before offering it to you. Would you eat it? I guess, not. And this is not a choice. You do not choose not to eat dog meat. You just can’t do it. Can’t emotionally, morally, empathetically. Not to eat dog meat is not a choice for you, because you couldn’t choose to eat it.

The same is for vegans. Many people are considerate and understanding when it comes to food allergies or intolerances, like nut allergy or gluten intolerance, but they often do not apply this to vegans. But they should. Because, just as you can’t eat a dog, the same way we can’t eat any kind of animal products. So it’s not a choice. We just can’t.

Skrydis

Oro uoste vienas lietuvis garsiai kalbėjo apie tai, kad jam lėktuvu skrendant labiausiai nepatinka garsiai kalbantys lietuviai

Turbūt esminė skrydžio dalis yra pats pakilimas. Daugiu gal simboliškai, kaip technologinės žmogaus pažangos, proto, žiniu ir sugebėjimų rodiklis. Nors šį kartą jis gal ir man asmeniškai kažką simbolizavo, kažkokį atitrūkimą nuo to, prie ko esu prisirišus.

Pirmą kartą skrisdama normaliai matau, kas apačioje. Debesu kažkiek yra, bet ne visą laiką. Debesys kaip vata, ar cukraus vata, labai gražiai atrodo apšviesti saulės. O saulė čia skaistesnė, jos šviesa

baltesnė. Kai skrendam virš jūros, jūra atrodo kaip žydra plokštuma. Kažkuo panaši į dangų. Ir debesys, žiurint žemyn, atrodo panašiai, kaip nuo žemės žiūrint į dangų. Net bandžiau ieškoti, kokie debesys ką primena, kaip vaikystėje žiurėdama į dangų.

O žemė, namai, keliai primena elektroninę shemą su sulituotomis detalėmis – varžomis, kondensatoriais ir tranzistoriais. Kai kurie netgi blizga panašiai. O miškeliai kai kur kaip kokie mieli pūkučiai, pliušo lopeliai, atodo paimtum ir paglostytum. Dar gražiai atrodo vėjo jėgaini parkai, ypač jūroje, kaip smeigtukų prismaigstyta.

Dabar skrendu virš kažkokio kanalo. Juo plaukia laivai, tokios mažytžs strėlytės. Gal kiek didesni, nei lėktuvai, žiurint nuo žemės. Skrendant virš jūros irgi buvo laivų, šen bei ten po vieną plaukiančių. Man jie primine keliones keltais. Toka įdomi sąsaja tarp kelionių oru ir vandeniu. Ir čia, ir čia kažkokia erdvė, toluma, kur esi toli nuo visko.

O debesys ant žemės meta gražius šešėlius.

Įdomu, ar kas nors apačioje pažiūrėjo į mus ir pagalvojo “o, lėktuvas skrenda”? O gal net kokiais nors chemtrailais apkaltino?

Kai leidomės, priskridus didelius kamuolinius debesis, pro langą matėsi lėktuvo šešėlis apvalios vaivorykštės fone, nes saulė buvo kaip tik priešingoje pusėje. Labai gražiai atrodė. Paskui bandžiau prisiminti, ar tai nėra kažkokių oro linijų bendrovės logotipas.

Kategorija: Be kategorijosSu gaire

žvėris

Taigi, neišgyveno paukštukas. Na, bet pagyveno dviem savaitėm ilgiau, negu būtų gyvenęs šiaip. Bent tiek.

Iš pradžių jis buvo didelė cypsinti gerklė, į kurią kas 20-30 minučių reikėjo kišti po 2-3 musių lervas. Paskui po truputį apaugo plunksnomis ir pradėjo skraidyti ir dar labiau cypsėti. Gerklė susiaurėjo ir tapo normaliu snapu. Į kurį vis tiek reikėjo kišti lervas, tik tai daryti tapo sudėtingiau. Kartą parnešiau žalią vikšrą, tai jį bandė gaudyti, bet paskui vis tiek teko sumaitinti – kam to reik, jei kažkas kiša lervas į burną. Na ir po vieną kitą kruopą. Kruopas jau ir pats bandė lesti – pirmiausiai man nuo piršto, bet po truputį ir tiesiai iš indelio, bet dar nelabai jam tai pavykdavo. Tikriausiai dėl to, kad nebuvo iš ko išmokti kas ir kaip lesama, trūko mokytojų, o aš šiame reikale netikau – snapo tai neturiu. Kai pradėjo skraidyti, iš pradžių tai skraidė nedaug ir nevikriai, bet kuo toliau, tuo labiau sekėsi. Ir buvo labai draugiškas – mėgdavo atskristi prie manęs, užskrisdavo ant peties, nors stengiausi nepratinti pre daug būs su manim – kad prie žmonių nepriprastų. Tas skraidymas man atrodė kaip kažkas ypatingo ir stebuklingo, o jam taip, atrodo, įprasta – va reikia ten kažkur, tai imu ir skrendu.

O žuvo tikriausiai atsitrenkęs į įstiklinto balkono stiklą. Palikau atidarytą balkoną, kad būtų daugiau erdvės skraidyti, bet nepagalvojau, kad gali ten skristi įsibėgėjęs. Grįžus radau prie to stiklo, kuris kaip tik ties balkono durimis. Liūdna, ir kaltinu save, kad nepagalvojau, kad gali taip atsitikti. Bet ne viską gi gali žinoti ir ne apie viską pagalvoti.

Man tai buvo dvi įdomios ir nuotaikingos savaitės. Tikiuosi, kad paukštukui taip pat. Ate, paukštuk.

Kategorija: Be kategorijos

įspūdžiai skaitant 50 atspalvių

Taigi, bendrai apie knygą parašysiu gal kur nors kitam įraše. Dabar tik pora aspektų, kuriais norėčiau pasidalinti. Knygą dar skaitau, tai rašau tik apie tai, ką perskaičiau iki šiol.

Knygoje BDSM suplaktas su smurtu ir kontrole. Ir suplaktas netgi keliais būdais.

Pirma, šiuo konkrečiu atveju tai, sakyčiau, po BDSM kauke ir slepiasi smurtas. Ana nenori tokių santykių, ji linkusi sutikti su jais tik dėl to, kad nori būti su Kristianu, ir jis tai žino, bet vis tiek kartais manipuliuodamas, o kartais paprasčiausiai neatsiklausęs atlieka veiksmus, kurie jai nėra priimtini ir pageidautini. Kol kas ji nėra netgi davusi sutikimo jiems.

Kristianas knygoje vaizduojamas labai kontroliuojančiu, nemažai jo veiksmų, bendravimo galima pavadinti manipuliacijomis ir psichologiniu smurtu. Beje, Ana tai supranta. Bet tas supratimas nepadeda jai atsispirti toms emocinėms manipuliacijoms.

Kad knygoje apie tai rašoma, savaime nebūtų blogai. Nes ir gyvenime visko nutinka, gali iš tikro būti tokių kontrolės maniakų, kurie dartu yra ir linkę į dominavimą (BDSM prasme) Blogai, manau yra tai, kaip tai aprašoma, koks įspūdis skaitytojui sudaromas. O įspūdis sudaromas toks, kad BDSM ir smurtas yra tas pats. Polinkis kontroliuoti kitus žmones sutapatinamas su polinkiu į BDSM. Pats BDSM naudojimas sutapatinamas su smurtu. Jie tarsi persilieja vienas kitu. Ir ne tik Kristiano atveju, bet ir bendrai.

10 eurų savaitei. Savaitė #1

Taigi, pagal iššūkį 5 Lt dienai nusprendžiau pagyventi variantu 10 eurų savaitei, kas iš esmės gaunasi tas pats. Šiame įraše “updatinsiu“ savo pasakojimą apie tai, kaip man tai seksis 🙂

Pradžiai, suskaičiavau savo turimus maisto produktus (ir tai dar ne visus, bet kitus priskaičiuosiu, kai naudosiu), gavosi beveik 28 eurai 🙂 Tai čia turėčiau pragyventi su tiek tris savaites 🙂 Na, pabandysiu 🙂

Savaites pradėsiu skaičiuoti nuo šeštadienių, kadangi šiandien šeštadienis, ir šiaip patogiau.

Beje, mėsos ir kitų gyvūninės kilmės produktų mano meniu nepamatysit ne todėl, kad manau, kad be jų pigiau, bet todėl, kad esu veganė, jei dar kas nors nežinot 🙂

Week #1

Šeštadienis

pusryčiai – keptos bulvės, su svogūnais ir česnakais. Dar šiek tiek vynuogių ir anakardžių sviesto.

Pietums verdu ryžius, ir dar neapsiprendžiau, ką prie jų.

Jau sugalvojau, keptas tofu ir kalafijorų salotos 🙂

Vakarienei – daržovių troškinys. Kol kas nusimato tokios daržovės: bulvės, kalafijoro likučiai, kurie netinka valgyt žali, morka, svogūnas, poro dalys, kurios netinka valgyt žalios, saliero šaknies gabaliukas, česnakas, prieskoniai.

Svarstau, kaip čia geriau vesti apskaitą 🙂

Tikriausiai prie bendros sumos konkretaus produkto kainą pridėsiu tada, kai jis pasibaigs, o savaitės gale įvertinsiu naudotų, bet nepasibaigusių produktų kainas ir žinosiu savaitės sumą.

Beje, šiandien jau viršijau 5 Lt 😦 Na, bet dar valgiau brangius dalykus, kuriuos jau buvau nusipirkus anksčiau. Ai, o kai ko liko rytdienai jau paruošto – salotų ir ryžių.

Sekmadienis

kol kas nieko naujo negaminau. Manau, užteks dienai to, ką turiu, nebent vakare pgaminsiu ko nors rytdienai į darbą. O turiu daržovių troškinio, ryžių ir salotų.

Pabaigiau anakardžių sviestą ir prie savaitės išlaidų prisidėjo 7 Lt 🙂

CSS pagrindai

Taigi, trumpai apie css.

css naudojamas norint atskirti tinklalapio išdėstymą, loginę struktūrą, nuo jo atvaizdavimo, stiliaus.

Tinklalapio elementai išdėstomi html pagalba, o css’u nurodome tų elementų savybes.

Pavyzdžiui, html’as :

<div>

<div>

tekstas tekstas tekstas

<ul>

<li> pirmas

<li> antras

<li> trečias

<li> ketvirtas

</ul>

</div>

<div>

man patinka css

</div>

</div>

css gali būti arba tam pačiam faile, arba atskiram. Jei css yra kitame faile, jį reikia nurodyti head srityje:

<head>
<link rel=“stylesheet“ type=“text/css“ href=“stilius.css“>
</head>

Patogiausia ir daryti css’ą atskirame faile, bet jei tokios galimybės nėra, galima jį įdėt kartu. Bet apie tai atskirai, dabar apie patį css.

Tarkim, norim padaryti, kad tai, kas yra div srityje, būtų melsvo fono. Css faile rašom taip:

div {background-color: #ccccff}

Tarkim, norim, kad būtų melsvo fono ir žaliomis raidėmis:

div {background-color: #ccccff; color:green;}

Ir dar, tarkim, norim, kad sąrašo elementai (li) būtų truputį patraukti į dešinę.

Tada css failo turinys atrodytų taip:

div {background-color: #ccccff; color: green;}

li {margin-left: 40px;}

Taigi, yra selectoriai, yra savybės ir yra galimos tų savybių reikšmės, kurias galima nurodyti.

Galimas savybes galima sužinoti, pavyzdžiui, čia: http://www.w3schools.com/css/default.asp Galimos savybių reikšmės taip pat ten nurodytos prie kiekvienos savybės.

Dabar toliau 🙂 Viršuje parodyta, kaip nustatyti savybes visiems vienodiems elementams, pavyzdžiui, visiems div elementams. Bet tarkim, norim, kad vienas div’as būtų vienoks, o kitas – kitoks. Arba, kad pirmas sąrašo elementas būtų vienoks, o kiti – kitokie.

Tam reikalui yra sugalvoti identifikatoriai  (id) ir klasės (class).

<div class=“isorinis“>

<div class=“vidinis“ id=“turinys“>

tekstas tekstas tekstas

<ul>

<li class=“pirmas“> pirmas

<li> antras

<li> trečias

<li> ketvirtas

</ul>

</div>

<div class=“vidinis“ id=“apacia“>

man patinka css

</div>

</div>

css failas galėtų atrodyti taip:

.isorinis {padding: 20px;}

.vidinis {border: solid 1px;}

#apacia {font-size: 10px;}

li.pirmas {font-style: italic;}

Čia . (taškas) nurodo klasę, o # (grotelės) – identifikatorių (id). Taigi, ką tik nurodėm, kad elementas, kuriam priskirta klasė “isorinis“ turi būti su 20px vidine parašte, o elemento, kurio klasė “vidinis“ – su rėmeliu. Taip pat nurodėm, kad konkretaus elemento, kurio id – “apacia“ teksto dydis turi būti 10px. O sąrašo elementas, kurio klasė “pirmas“ – pasviręs.

Tą pačią klasę galima nurodyti skirtingo tipo elementams.

<div class=“grazus“>

<p> labas </p>

<p class=“grazus“> pasauli </p>

</div>

Jei šiam html parašysim css:

.grazus {border: solid 1px;}

tai rėmelį uždės div’ui ir dar apatiniam paragrafui.

Apibendrinant, stilių galima nurodyti pagal

  • elementą, pavyzdžiui, visiems <div> elementams,
  • pagal id – konkrečiam elementui, pavyzdžiui div’ui “apacia“
  • pagal klasę – įvairiems elementams su nurodyta klase, pvz. “vidinis“

Dar yra kai kurie išskirtiniai atvejai, pvz. kaip gražinti aplankytas nuorodas, ar kaip pridėti turinį prie elementų su css, bet čia kitam kartui 🙂

Gero css’inimo 🙂

Kažin, kodėl žmonės rašo knygas? Sugalvoju kelias priežastis, tik nežinau, kiek jos tikslios. Šiaip jau įdomu, kodėl žmonės iš viso rašo. Straipsnius, blogus, FB postus ir komentarus, bet vis gi šie dalykai šiek tiek skiriasi nuo knygų. Skiriasi savo laikinumu, vienadienškumu, situacingumu.

Knygose būna daug visko. Dramos, siužeto posūkių, “gili minčių“, filosofijos, “entertainmento“, psichologijos, jausmų. Bet yra kitas sluoksnis – tai, dėl ko žmogus rašė tą knygą. Būties laikinumo pajutimas, noras išlikti kituose – per užrašytas mintis, siekis mokyti, keisti pasaulį, dėmesio troškimas, poreikis bendrauti, savęs paieškos, neįgyvendintos svajonės, daugialypės asmenybės, prasmės paieškos ar beprasmiškumo pajautimas, savęs aukštinimas, visažiniškumas… Kas dar?

Žuvys irgi verkia. Štai dėl ko vandenynas sūrus.

Kažkada dirbau gyvūnų parduotuvėje. Joje buvo akvariumų, nes buvo prekiaujama akvariuminėmis žuvimis. Keli akvariumai buvo jūriniai, ir viename jų gyveno jūrų arkliukai. Jūrų arkliukas yra žuvis. Gal ji atrodo ir kiek kitaip, nei kitos žuvys, bet biologiškai tai – viena iš žuvų rūšių.

Akvariume vandens cirkuliacijai ir valymui būna įrengiamos pompos – viename gale vandenį įtraukia, jis perfiltruojamas ir kitur išleidžiamas atgal į akvariumą. Tų pompų traukimas – gana stiprus. Kartą vasarą buvo dideli karščiai ir akvariumuose greit nugaruodavo vanduo. Nugaravus vandeniui, viena iš pompų pradėjo traukti vandenį stipriau. Tiksliai jau neatsimenu, kodėl, tai buvo prieš keliolika metų.

Stipriai betraukdama pompa netyčia įtraukė jūrų arkliuką. Visas įtrauktas nebuvo, tik galva.Atėję po nakties į parduotuvę tą arkliuką radom jau negyvą.

Bet kas nustebino, tai kitas jūrų arkliukas. Jis buvo savo riesta uodega užsikabinęs už įtrauktojo arkliuko uodegos ir bandė jį išgelbėti – ištraukti iš pompos. Žinoma nesėkmingai, nes pompa traukė per stipriai. Bet tai parodo, kiek vis dėl to supranta ir jaučia ši maža žuvelė. Ji gelbėjo savo draugą ar draugę, nors ir pati rizikavo būti įtraukta į pompą. Tai įrodymas, kad ir žuvys gali stengtis dėl kitų, jos irgi jaučia draugystę, solidarumą, prisirišimą. Jos gaili ir gedi savo draugų, stengiasi jiems padėti.

Šis nutikimas privertė mane susimąstyti ir tada, ir kartais, kai prisimenu jį. Dažnai žuvys žmonėms atrodo nieko nejaučiantys padarai. Taip turbūt yra todėl, kad jos nuo mūsų skiriasi ir neturi balso, neturi kitų būdų reikšti emocijoms. O tokie nutikimai parodo, kad jos jaučia daug daugiau, nei mums atrodo.

Taigi, siūlau pagalvot apie tai prieš perkant leisgyvį karpį parduotuvėje. Ar prieš valgant žuvies kepsnį. Ar sakant “žuvis gi vegetariška, juk žuvims neskauda“. Pasirodo, skauda. Ir, pasirodo, žuvims skauda ir širdį.

Paveikslėlis

Daiktizmas

Tikra laisvė yra nieko neturėti.

Žmonės turi daug daiktų ir mano, kad tie daiktai priklauso žmonėms. O iš tikro, ypač – kuo svarbesni mums tampa tie daiktai, tuo labiau mes priklausom jiems.
Kalbu ne apie priklausymą nuo daiktų. Priklausymas nuo daiktų, aišku, irgi yra, jis atsiradęs kartu su civilizacija. Kai tik pirmasis žmogus išrado pirmąjį savo įrankį ir jo pagalba įgijo pranašumą prieš kitus, prasidėjo vis gilėjanti priklausomybė nuo daiktų. Įrankiai, baldai, drabužiai, mes be jų neišgyventume, arba tai padaryti būtų sunku. Nežinau, tai gerai ar blogai, bet tai jau žmogaus, žmonijos dalis.

Kai sakau, kad mes priklausom daiktams, kad ne mes juos, o jie mus turi, kalbu apie kitą dalyką. Apie tai, kad kiekvienas mūsų daiktas kažkiek riboja mūsų laisvę. Mes juos turim prižiūrėti, kažkur laikyti, tam trim turėti pakankamai vietos. Kad turėtume pakankamai vietos daiktams, turim daugiau dirbti, kad turėtume už ką tą vietą įsigyti ar išsinuomoti. Turim juos valyti, taisyti, kai sugenda. Kai kraustomės, turim ieškoti priemonių, kaip perkraustyti ir tuos daiktus. Turim saugoti, kad jų nepavogtų. Atsargiai su jais elgtis, kad nesulūžtų. Dar jie turi būti gražūs, kad patiktų aplinkiniams. Ir, kadangi už juos daug mokėjome, gaila juos išmesti netgi tada, kai tik bereikalingai užimą vietą. Taip ir gaunasi, kad mus turi daiktai, nes tampam ne jų šeimininkais, o vergais ir tiek daug visko darom dėl jų.

Kategorija: Be kategorijos