įspūdžiai skaitant 50 atspalvių

Taigi, bendrai apie knygą parašysiu gal kur nors kitam įraše. Dabar tik pora aspektų, kuriais norėčiau pasidalinti. Knygą dar skaitau, tai rašau tik apie tai, ką perskaičiau iki šiol.

Knygoje BDSM suplaktas su smurtu ir kontrole. Ir suplaktas netgi keliais būdais.

Pirma, šiuo konkrečiu atveju tai, sakyčiau, po BDSM kauke ir slepiasi smurtas. Ana nenori tokių santykių, ji linkusi sutikti su jais tik dėl to, kad nori būti su Kristianu, ir jis tai žino, bet vis tiek kartais manipuliuodamas, o kartais paprasčiausiai neatsiklausęs atlieka veiksmus, kurie jai nėra priimtini ir pageidautini. Kol kas ji nėra netgi davusi sutikimo jiems.

Kristianas knygoje vaizduojamas labai kontroliuojančiu, nemažai jo veiksmų, bendravimo galima pavadinti manipuliacijomis ir psichologiniu smurtu. Beje, Ana tai supranta. Bet tas supratimas nepadeda jai atsispirti toms emocinėms manipuliacijoms.

Kad knygoje apie tai rašoma, savaime nebūtų blogai. Nes ir gyvenime visko nutinka, gali iš tikro būti tokių kontrolės maniakų, kurie dartu yra ir linkę į dominavimą (BDSM prasme) Blogai, manau yra tai, kaip tai aprašoma, koks įspūdis skaitytojui sudaromas. O įspūdis sudaromas toks, kad BDSM ir smurtas yra tas pats. Polinkis kontroliuoti kitus žmones sutapatinamas su polinkiu į BDSM. Pats BDSM naudojimas sutapatinamas su smurtu. Jie tarsi persilieja vienas kitu. Ir ne tik Kristiano atveju, bet ir bendrai.