Why being vegan is not a choice

Imagine you are visiting a friend and they have prepared a dinner for you. You can see that it’s some kind of meat, looking delicious. You start eating it, it tastes nice, you are impressed by your friend’s culinary skills. You tell them that it’s really good and ask them what it is. They tell you that it’s a dog meat and how difficult it was to get it and how lucky you are that you’re their guest today and got to taste this nice and tender piece of dog meat. Wait, what? You probably spat it out or at least are sitting shocked with a piece in your mouth not being able to swallow it.

Ok, let’s say you haven’t started eating it yet. Your friend is quite considerate and warned you that this is dog meat before offering it to you. Would you eat it? I guess, not. And this is not a choice. You do not choose not to eat dog meat. You just can’t do it. Can’t emotionally, morally, empathetically. Not to eat dog meat is not a choice for you, because you couldn’t choose to eat it.

The same is for vegans. Many people are considerate and understanding when it comes to food allergies or intolerances, like nut allergy or gluten intolerance, but they often do not apply this to vegans. But they should. Because, just as you can’t eat a dog, the same way we can’t eat any kind of animal products. So it’s not a choice. We just can’t.

Skrydis

Oro uoste vienas lietuvis garsiai kalbėjo apie tai, kad jam lėktuvu skrendant labiausiai nepatinka garsiai kalbantys lietuviai

Turbūt esminė skrydžio dalis yra pats pakilimas. Daugiu gal simboliškai, kaip technologinės žmogaus pažangos, proto, žiniu ir sugebėjimų rodiklis. Nors šį kartą jis gal ir man asmeniškai kažką simbolizavo, kažkokį atitrūkimą nuo to, prie ko esu prisirišus.

Pirmą kartą skrisdama normaliai matau, kas apačioje. Debesu kažkiek yra, bet ne visą laiką. Debesys kaip vata, ar cukraus vata, labai gražiai atrodo apšviesti saulės. O saulė čia skaistesnė, jos šviesa

baltesnė. Kai skrendam virš jūros, jūra atrodo kaip žydra plokštuma. Kažkuo panaši į dangų. Ir debesys, žiurint žemyn, atrodo panašiai, kaip nuo žemės žiūrint į dangų. Net bandžiau ieškoti, kokie debesys ką primena, kaip vaikystėje žiurėdama į dangų.

O žemė, namai, keliai primena elektroninę shemą su sulituotomis detalėmis – varžomis, kondensatoriais ir tranzistoriais. Kai kurie netgi blizga panašiai. O miškeliai kai kur kaip kokie mieli pūkučiai, pliušo lopeliai, atodo paimtum ir paglostytum. Dar gražiai atrodo vėjo jėgaini parkai, ypač jūroje, kaip smeigtukų prismaigstyta.

Dabar skrendu virš kažkokio kanalo. Juo plaukia laivai, tokios mažytžs strėlytės. Gal kiek didesni, nei lėktuvai, žiurint nuo žemės. Skrendant virš jūros irgi buvo laivų, šen bei ten po vieną plaukiančių. Man jie primine keliones keltais. Toka įdomi sąsaja tarp kelionių oru ir vandeniu. Ir čia, ir čia kažkokia erdvė, toluma, kur esi toli nuo visko.

O debesys ant žemės meta gražius šešėlius.

Įdomu, ar kas nors apačioje pažiūrėjo į mus ir pagalvojo “o, lėktuvas skrenda”? O gal net kokiais nors chemtrailais apkaltino?

Kai leidomės, priskridus didelius kamuolinius debesis, pro langą matėsi lėktuvo šešėlis apvalios vaivorykštės fone, nes saulė buvo kaip tik priešingoje pusėje. Labai gražiai atrodė. Paskui bandžiau prisiminti, ar tai nėra kažkokių oro linijų bendrovės logotipas.

Kategorija: Be kategorijosSu gaire

žvėris

Taigi, neišgyveno paukštukas. Na, bet pagyveno dviem savaitėm ilgiau, negu būtų gyvenęs šiaip. Bent tiek.

Iš pradžių jis buvo didelė cypsinti gerklė, į kurią kas 20-30 minučių reikėjo kišti po 2-3 musių lervas. Paskui po truputį apaugo plunksnomis ir pradėjo skraidyti ir dar labiau cypsėti. Gerklė susiaurėjo ir tapo normaliu snapu. Į kurį vis tiek reikėjo kišti lervas, tik tai daryti tapo sudėtingiau. Kartą parnešiau žalią vikšrą, tai jį bandė gaudyti, bet paskui vis tiek teko sumaitinti – kam to reik, jei kažkas kiša lervas į burną. Na ir po vieną kitą kruopą. Kruopas jau ir pats bandė lesti – pirmiausiai man nuo piršto, bet po truputį ir tiesiai iš indelio, bet dar nelabai jam tai pavykdavo. Tikriausiai dėl to, kad nebuvo iš ko išmokti kas ir kaip lesama, trūko mokytojų, o aš šiame reikale netikau – snapo tai neturiu. Kai pradėjo skraidyti, iš pradžių tai skraidė nedaug ir nevikriai, bet kuo toliau, tuo labiau sekėsi. Ir buvo labai draugiškas – mėgdavo atskristi prie manęs, užskrisdavo ant peties, nors stengiausi nepratinti pre daug būs su manim – kad prie žmonių nepriprastų. Tas skraidymas man atrodė kaip kažkas ypatingo ir stebuklingo, o jam taip, atrodo, įprasta – va reikia ten kažkur, tai imu ir skrendu.

O žuvo tikriausiai atsitrenkęs į įstiklinto balkono stiklą. Palikau atidarytą balkoną, kad būtų daugiau erdvės skraidyti, bet nepagalvojau, kad gali ten skristi įsibėgėjęs. Grįžus radau prie to stiklo, kuris kaip tik ties balkono durimis. Liūdna, ir kaltinu save, kad nepagalvojau, kad gali taip atsitikti. Bet ne viską gi gali žinoti ir ne apie viską pagalvoti.

Man tai buvo dvi įdomios ir nuotaikingos savaitės. Tikiuosi, kad paukštukui taip pat. Ate, paukštuk.

Kategorija: Be kategorijos

įspūdžiai skaitant 50 atspalvių

Taigi, bendrai apie knygą parašysiu gal kur nors kitam įraše. Dabar tik pora aspektų, kuriais norėčiau pasidalinti. Knygą dar skaitau, tai rašau tik apie tai, ką perskaičiau iki šiol.

Knygoje BDSM suplaktas su smurtu ir kontrole. Ir suplaktas netgi keliais būdais.

Pirma, šiuo konkrečiu atveju tai, sakyčiau, po BDSM kauke ir slepiasi smurtas. Ana nenori tokių santykių, ji linkusi sutikti su jais tik dėl to, kad nori būti su Kristianu, ir jis tai žino, bet vis tiek kartais manipuliuodamas, o kartais paprasčiausiai neatsiklausęs atlieka veiksmus, kurie jai nėra priimtini ir pageidautini. Kol kas ji nėra netgi davusi sutikimo jiems.

Kristianas knygoje vaizduojamas labai kontroliuojančiu, nemažai jo veiksmų, bendravimo galima pavadinti manipuliacijomis ir psichologiniu smurtu. Beje, Ana tai supranta. Bet tas supratimas nepadeda jai atsispirti toms emocinėms manipuliacijoms.

Kad knygoje apie tai rašoma, savaime nebūtų blogai. Nes ir gyvenime visko nutinka, gali iš tikro būti tokių kontrolės maniakų, kurie dartu yra ir linkę į dominavimą (BDSM prasme) Blogai, manau yra tai, kaip tai aprašoma, koks įspūdis skaitytojui sudaromas. O įspūdis sudaromas toks, kad BDSM ir smurtas yra tas pats. Polinkis kontroliuoti kitus žmones sutapatinamas su polinkiu į BDSM. Pats BDSM naudojimas sutapatinamas su smurtu. Jie tarsi persilieja vienas kitu. Ir ne tik Kristiano atveju, bet ir bendrai.

10 eurų savaitei. Savaitė #1

Taigi, pagal iššūkį 5 Lt dienai nusprendžiau pagyventi variantu 10 eurų savaitei, kas iš esmės gaunasi tas pats. Šiame įraše “updatinsiu” savo pasakojimą apie tai, kaip man tai seksis 🙂

Pradžiai, suskaičiavau savo turimus maisto produktus (ir tai dar ne visus, bet kitus priskaičiuosiu, kai naudosiu), gavosi beveik 28 eurai 🙂 Tai čia turėčiau pragyventi su tiek tris savaites 🙂 Na, pabandysiu 🙂

Savaites pradėsiu skaičiuoti nuo šeštadienių, kadangi šiandien šeštadienis, ir šiaip patogiau.

Beje, mėsos ir kitų gyvūninės kilmės produktų mano meniu nepamatysit ne todėl, kad manau, kad be jų pigiau, bet todėl, kad esu veganė, jei dar kas nors nežinot 🙂

Week #1

Šeštadienis

pusryčiai – keptos bulvės, su svogūnais ir česnakais. Dar šiek tiek vynuogių ir anakardžių sviesto.

Pietums verdu ryžius, ir dar neapsiprendžiau, ką prie jų.

Jau sugalvojau, keptas tofu ir kalafijorų salotos 🙂

Vakarienei – daržovių troškinys. Kol kas nusimato tokios daržovės: bulvės, kalafijoro likučiai, kurie netinka valgyt žali, morka, svogūnas, poro dalys, kurios netinka valgyt žalios, saliero šaknies gabaliukas, česnakas, prieskoniai.

Svarstau, kaip čia geriau vesti apskaitą 🙂

Tikriausiai prie bendros sumos konkretaus produkto kainą pridėsiu tada, kai jis pasibaigs, o savaitės gale įvertinsiu naudotų, bet nepasibaigusių produktų kainas ir žinosiu savaitės sumą.

Beje, šiandien jau viršijau 5 Lt 😦 Na, bet dar valgiau brangius dalykus, kuriuos jau buvau nusipirkus anksčiau. Ai, o kai ko liko rytdienai jau paruošto – salotų ir ryžių.

Sekmadienis

kol kas nieko naujo negaminau. Manau, užteks dienai to, ką turiu, nebent vakare pgaminsiu ko nors rytdienai į darbą. O turiu daržovių troškinio, ryžių ir salotų.

Pabaigiau anakardžių sviestą ir prie savaitės išlaidų prisidėjo 7 Lt 🙂

CSS pagrindai

Taigi, trumpai apie css.

css naudojamas norint atskirti tinklalapio išdėstymą, loginę struktūrą, nuo jo atvaizdavimo, stiliaus.

Tinklalapio elementai išdėstomi html pagalba, o css’u nurodome tų elementų savybes.

Pavyzdžiui, html’as :

<div>

<div>

tekstas tekstas tekstas

<ul>

<li> pirmas

<li> antras

<li> trečias

<li> ketvirtas

</ul>

</div>

<div>

man patinka css

</div>

</div>

css gali būti arba tam pačiam faile, arba atskiram. Jei css yra kitame faile, jį reikia nurodyti head srityje:

<head>
<link rel=“stylesheet” type=“text/css” href=“stilius.css”>
</head>

Patogiausia ir daryti css’ą atskirame faile, bet jei tokios galimybės nėra, galima jį įdėt kartu. Bet apie tai atskirai, dabar apie patį css.

Tarkim, norim padaryti, kad tai, kas yra div srityje, būtų melsvo fono. Css faile rašom taip:

div {background-color: #ccccff}

Tarkim, norim, kad būtų melsvo fono ir žaliomis raidėmis:

div {background-color: #ccccff; color:green;}

Ir dar, tarkim, norim, kad sąrašo elementai (li) būtų truputį patraukti į dešinę.

Tada css failo turinys atrodytų taip:

div {background-color: #ccccff; color: green;}

li {margin-left: 40px;}

Taigi, yra selectoriai, yra savybės ir yra galimos tų savybių reikšmės, kurias galima nurodyti.

Galimas savybes galima sužinoti, pavyzdžiui, čia: http://www.w3schools.com/css/default.asp Galimos savybių reikšmės taip pat ten nurodytos prie kiekvienos savybės.

Dabar toliau 🙂 Viršuje parodyta, kaip nustatyti savybes visiems vienodiems elementams, pavyzdžiui, visiems div elementams. Bet tarkim, norim, kad vienas div’as būtų vienoks, o kitas – kitoks. Arba, kad pirmas sąrašo elementas būtų vienoks, o kiti – kitokie.

Tam reikalui yra sugalvoti identifikatoriai  (id) ir klasės (class).

<div class=”isorinis”>

<div class=”vidinis” id=”turinys”>

tekstas tekstas tekstas

<ul>

<li class=”pirmas”> pirmas

<li> antras

<li> trečias

<li> ketvirtas

</ul>

</div>

<div class=”vidinis” id=”apacia”>

man patinka css

</div>

</div>

css failas galėtų atrodyti taip:

.isorinis {padding: 20px;}

.vidinis {border: solid 1px;}

#apacia {font-size: 10px;}

li.pirmas {font-style: italic;}

Čia . (taškas) nurodo klasę, o # (grotelės) – identifikatorių (id). Taigi, ką tik nurodėm, kad elementas, kuriam priskirta klasė “isorinis” turi būti su 20px vidine parašte, o elemento, kurio klasė “vidinis” – su rėmeliu. Taip pat nurodėm, kad konkretaus elemento, kurio id – “apacia” teksto dydis turi būti 10px. O sąrašo elementas, kurio klasė “pirmas” – pasviręs.

Tą pačią klasę galima nurodyti skirtingo tipo elementams.

<div class=”grazus”>

<p> labas </p>

<p class=”grazus”> pasauli </p>

</div>

Jei šiam html parašysim css:

.grazus {border: solid 1px;}

tai rėmelį uždės div’ui ir dar apatiniam paragrafui.

Apibendrinant, stilių galima nurodyti pagal

  • elementą, pavyzdžiui, visiems <div> elementams,
  • pagal id – konkrečiam elementui, pavyzdžiui div’ui “apacia”
  • pagal klasę – įvairiems elementams su nurodyta klase, pvz. “vidinis”

Dar yra kai kurie išskirtiniai atvejai, pvz. kaip gražinti aplankytas nuorodas, ar kaip pridėti turinį prie elementų su css, bet čia kitam kartui 🙂

Gero css’inimo 🙂

Kažin, kodėl žmonės rašo knygas? Sugalvoju kelias priežastis, tik nežinau, kiek jos tikslios. Šiaip jau įdomu, kodėl žmonės iš viso rašo. Straipsnius, blogus, FB postus ir komentarus, bet vis gi šie dalykai šiek tiek skiriasi nuo knygų. Skiriasi savo laikinumu, vienadienškumu, situacingumu.

Knygose būna daug visko. Dramos, siužeto posūkių, “gili minčių”, filosofijos, “entertainmento”, psichologijos, jausmų. Bet yra kitas sluoksnis – tai, dėl ko žmogus rašė tą knygą. Būties laikinumo pajutimas, noras išlikti kituose – per užrašytas mintis, siekis mokyti, keisti pasaulį, dėmesio troškimas, poreikis bendrauti, savęs paieškos, neįgyvendintos svajonės, daugialypės asmenybės, prasmės paieškos ar beprasmiškumo pajautimas, savęs aukštinimas, visažiniškumas… Kas dar?