Why being vegan is not a choice

Imagine you are visiting a friend and they have prepared a dinner for you. You can see that it’s some kind of meat, looking delicious. You start eating it, it tastes nice, you are impressed by your friend’s culinary skills. You tell them that it’s really good and ask them what it is. They tell you that it’s a dog meat and how difficult it was to get it and how lucky you are that you’re their guest today and got to taste this nice and tender piece of dog meat. Wait, what? You probably spat it out or at least are sitting shocked with a piece in your mouth not being able to swallow it.

Ok, let’s say you haven’t started eating it yet. Your friend is quite considerate and warned you that this is dog meat before offering it to you. Would you eat it? I guess, not. And this is not a choice. You do not choose not to eat dog meat. You just can’t do it. Can’t emotionally, morally, empathetically. Not to eat dog meat is not a choice for you, because you couldn’t choose to eat it.

The same is for vegans. Many people are considerate and understanding when it comes to food allergies or intolerances, like nut allergy or gluten intolerance, but they often do not apply this to vegans. But they should. Because, just as you can’t eat a dog, the same way we can’t eat any kind of animal products. So it’s not a choice. We just can’t.

Reklama

Žuvys irgi verkia. Štai dėl ko vandenynas sūrus.

Kažkada dirbau gyvūnų parduotuvėje. Joje buvo akvariumų, nes buvo prekiaujama akvariuminėmis žuvimis. Keli akvariumai buvo jūriniai, ir viename jų gyveno jūrų arkliukai. Jūrų arkliukas yra žuvis. Gal ji atrodo ir kiek kitaip, nei kitos žuvys, bet biologiškai tai – viena iš žuvų rūšių.

Akvariume vandens cirkuliacijai ir valymui būna įrengiamos pompos – viename gale vandenį įtraukia, jis perfiltruojamas ir kitur išleidžiamas atgal į akvariumą. Tų pompų traukimas – gana stiprus. Kartą vasarą buvo dideli karščiai ir akvariumuose greit nugaruodavo vanduo. Nugaravus vandeniui, viena iš pompų pradėjo traukti vandenį stipriau. Tiksliai jau neatsimenu, kodėl, tai buvo prieš keliolika metų.

Stipriai betraukdama pompa netyčia įtraukė jūrų arkliuką. Visas įtrauktas nebuvo, tik galva.Atėję po nakties į parduotuvę tą arkliuką radom jau negyvą.

Bet kas nustebino, tai kitas jūrų arkliukas. Jis buvo savo riesta uodega užsikabinęs už įtrauktojo arkliuko uodegos ir bandė jį išgelbėti – ištraukti iš pompos. Žinoma nesėkmingai, nes pompa traukė per stipriai. Bet tai parodo, kiek vis dėl to supranta ir jaučia ši maža žuvelė. Ji gelbėjo savo draugą ar draugę, nors ir pati rizikavo būti įtraukta į pompą. Tai įrodymas, kad ir žuvys gali stengtis dėl kitų, jos irgi jaučia draugystę, solidarumą, prisirišimą. Jos gaili ir gedi savo draugų, stengiasi jiems padėti.

Šis nutikimas privertė mane susimąstyti ir tada, ir kartais, kai prisimenu jį. Dažnai žuvys žmonėms atrodo nieko nejaučiantys padarai. Taip turbūt yra todėl, kad jos nuo mūsų skiriasi ir neturi balso, neturi kitų būdų reikšti emocijoms. O tokie nutikimai parodo, kad jos jaučia daug daugiau, nei mums atrodo.

Taigi, siūlau pagalvot apie tai prieš perkant leisgyvį karpį parduotuvėje. Ar prieš valgant žuvies kepsnį. Ar sakant “žuvis gi vegetariška, juk žuvims neskauda“. Pasirodo, skauda. Ir, pasirodo, žuvims skauda ir širdį.

Paveikslėlis