įspūdžiai skaitant 50 atspalvių

Taigi, bendrai apie knygą parašysiu gal kur nors kitam įraše. Dabar tik pora aspektų, kuriais norėčiau pasidalinti. Knygą dar skaitau, tai rašau tik apie tai, ką perskaičiau iki šiol.

Knygoje BDSM suplaktas su smurtu ir kontrole. Ir suplaktas netgi keliais būdais.

Pirma, šiuo konkrečiu atveju tai, sakyčiau, po BDSM kauke ir slepiasi smurtas. Ana nenori tokių santykių, ji linkusi sutikti su jais tik dėl to, kad nori būti su Kristianu, ir jis tai žino, bet vis tiek kartais manipuliuodamas, o kartais paprasčiausiai neatsiklausęs atlieka veiksmus, kurie jai nėra priimtini ir pageidautini. Kol kas ji nėra netgi davusi sutikimo jiems.

Kristianas knygoje vaizduojamas labai kontroliuojančiu, nemažai jo veiksmų, bendravimo galima pavadinti manipuliacijomis ir psichologiniu smurtu. Beje, Ana tai supranta. Bet tas supratimas nepadeda jai atsispirti toms emocinėms manipuliacijoms.

Kad knygoje apie tai rašoma, savaime nebūtų blogai. Nes ir gyvenime visko nutinka, gali iš tikro būti tokių kontrolės maniakų, kurie dartu yra ir linkę į dominavimą (BDSM prasme) Blogai, manau yra tai, kaip tai aprašoma, koks įspūdis skaitytojui sudaromas. O įspūdis sudaromas toks, kad BDSM ir smurtas yra tas pats. Polinkis kontroliuoti kitus žmones sutapatinamas su polinkiu į BDSM. Pats BDSM naudojimas sutapatinamas su smurtu. Jie tarsi persilieja vienas kitu. Ir ne tik Kristiano atveju, bet ir bendrai.

Kas per baubas ta socialinė lytis

Lyčių nelygybė – rimta problema. Moterys uždirba mažiau nei vyrai, joms užkraunami buities darbai. Vyrai dažniau žudosi, prasigeria, nes jie išmokyti nesiskųsti, jei jiems blogai.  Tai tik dalis problemų, kylančių iš lyčių nelygybės. Viena rimčiausių problemų – smurtas šeimose.

Siekiant sumažinti lyčių nelygybę ir iš jos kylančio smurto, pasirašyta Konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje mažinimo ir prevencijos. Joje kalbama apie smurtą lyties pagrindu, nes didžioji dalis smurto artimoje aplinkoje yra nukreipta prieš moteris, bet taip pat kalbama ir apie daugiau dalykų, kurie susiję su šio smurto priežastimis. Kadangi joje nemažai kalbama apie smurtą lyties pagrindu, tai savaime aišku, kad kalbama ir apie lytį.

Konvencija padėtų sumažinti lyčių nelygybę ir neigiamas jos pasekmes. Bet yra žmonių, kurie jai priešinasi. Jie tai daro ne todėl, kad jiems patiktų mušti žmonas, ar kad norėtų, kad jų dukros ar sūnūs užaugę patirtų nesėkmes, susijusias su lyčių nelygybe. Jie tai daro, nes paprasčiausiai neįsigilina į kai kurių žodžių reikšmes, ir pamatę tuos žodžius, kuriems kažkas kažkada gal irgi nenorėdamas nieko blogo, suteikė neigiamą atspalvį.

Daugiausiai nesusipratimų ir priešiškumo keliantis terminas čia yra “socialinė lytis” (angliškai “gender”). Taigi, kas tai yra?

Anglų kalboje lyčiai aprašyti naudojami du terminai – sex ir gender. Sex reiškia biologinę lytį, o gender – socialinę lytį. Biologinė lytis nustatoma pagal išorinius ir vidinius lyties organus, taip pat tiriant chromosomas.  Tuo tarpu dėl to, kas yra socialinė lytis, Lietuvoje yra šiokia tokia sumaištis.

Daug kur oficialiuose dokumentuose socialinė lytis apibrėžiama taip: Socialinė lytis – tai socialiai sukonstruotas vaidmuo, elgesys, veikla ir savybės, kuriuos tam tikra visuomenė priskiria moterims arba vyrams. Pasigilinkim.

Tai ir, pavyzdžiui, visuomenėje nusistovėjusi nuomonė, kad vieni darbai labiau tinka vyrams, kiti – moterims. Pavyzdžiui, įprasta, kad slaugėmis, pardavėjomis, sekretorėmis dirba moterys, ir tokie darbai ir laikomi moteriškais. Inžinieriais, lakūnais, autobusų vairuotojais dažniausiai dirba vyrai, tie darbai laikomi vyriškais. Taip pat į vyriškus ir moteriškus skirstomi ir įvairūs darbai namų ūkiuose, pavyzdžiui skalbimas, maisto ruošimas, namų tvarkymas, švarinimas laikomi moteriškais, įvairūs baldų ar santechnikos taisymai – vyriškais. Panašiai ir su hobiais, pavyzdžiui siuvinėjimas laikomas moterišku hobiu, žvejyba – vyrišku. Elgesys – vyrai laikomi  (ir skatinami būti) aktyvesniais, agresyvesniais, grubesniais, moterys – švelnesnėmis, nuolankesnėmis, rūpestingesnėmis. Socialiniai lyčiai gali priklausyti ir apranga – vyrams įprasta rengtis kelnėmis, tamsesniais, mažiau spalvingais rūbais, moterims – lengvesnėmis suknelėmis, sijonais, ryškesnėmis spalvomis. Visas rinkinys šių savybių, elgesio modelių, priskiriamas vyrams arba moterims ir vadinamas socialine lytimi.

Šitie supratimai, kas yra vyriška ir kas moteriška gali keistis priklausomai nuo šalies ar laikotarpio, kitaip tariant, nuo tam tikros visuomenės. Pavyzdžiui, makiažas ir aukštakulniai Europoje prieš kelis šimtmečius buvo išskirtinai vien tik vyrų privilegija. Kai kuriuose kraštuose vyrai nešioja ilgus, laisvus rūbus, kažkiek primenančius sukneles. Pietų Korėjoje makiažą naudoja apie 50 proc. vyrų. Kai kuriose šalyse pardavėjais dirba daugiausiai vyrai. Vakaruose moterys laisvai gali rinktis aprangą, kai kuriose Viduriniųjų Rytų šalyse jos verčiamos dėvėti visą kūną dengiančius rūbus. Galima rasti ir daugiau pavyzdžių, kokios skirtingos būna vyriškumo ir moteriškumo sampratos, kitaip – socialinės lytys – skirtingose visuomenėse.

Įvairiuose su lyčių nelygybe, smurto lyties pagrindu susijusiuose dokumentuose labai svarbu kalbėti apie socialines lytis, nes skirtingos vyriškumo ir moteriškumo sampratos (kitaip – socialinės lytys), tai, kaip suprantama moters vaidmuo, visuomenėje ir kaip ji skiriasi nuo vyro vaidmens visuomenėje, labai priklauso kaip ta visuomenė elgsis su vyrais ir moterimis, ar juos laikys lygiais, ar nediskriminuos vienos lyties, ar toje visuomenėje asmenys bus vienodoje padėtyje, turės vienodas galimybes nepriklausomai nuo lyties.

Laisvosios rinkos trūkumai

Vienas iš laisvos rinkos trūkumų, man atrodo, yra tas, kad dalyviams, norint artimu laiku neiškristi iš žaidimo, tenka priimti sprendimus, kurie ilgalaikėje perspektyvoje gali būti žalingi visai ekonomikai. Ir tuos sprendimus tenka priimti suvokiant neigiamas ilgalaikes pasekmes, nes kitaip tuos sprendimus priims kiti ir, nors ir sugriaudami ekonomiką, pirmaus.

Kad ir paskolos. Kažkas įsivažiuoja jas dalinti rizikingai, ir kitiems tenka, kad išlaikytų klientus, konkurencingumą ir pan. Arba algų dydžių reguliavimas. Jei minimumas nereguliuojamas, algos gali pradėti mažėti, tada visai ekonomikai prastai, nes mažės ir vartojimas. čia kaip imtų minia tampyti kokį nors norimą daiktą kiekvienas į save. žino, kad betampydami suplėšys, bet kiekvienas taip pat supranta, kad jei netemps į save, tai tikrai jo negaus.

Progresiniai mokesčiai, džiunglių įstatymas, senosios lietuvių vertybės

Kaip visa tai susiję? Ogi politiškai. Socialistai ir kiti kairieji nori įvesti progresinius ir kitus socialiai teisingus mokesčius, ir šiaip vystyti socialiai orientuotą politiką.

Liberalai linkę į “laisvosios rinkos” ekonomiką, t.y. lipimą per kitų galvas, ir grindžia tai tuo, kad atseit visoje gamtoje taip yra, kad Č. Darvinas tai įrodė. Na, jis ne tai įrodė, be to, jo teorija buvo papildyta kitų mokslininkų. Gamtoje yra daug ir darbo kartu pavyzdžių, socialinio bendravimo ir netgi demokratijos. Pavyzdžiai: kanopiniai gyvūnai. Gyvena bandomis, gina vieni kitus, dalijasi surastu maistu ir pan. Taip pat, pavyzdžiui vilkai. Gyvena gaujomis, kartu medžioja. Bebrai – padeda vieni kitiems gindamiesi, statydami namus. Skruzdėlės, bitės – iš viso gyvena kolonijomis ir daug jų dirba visos kolonijos – skruzdėlyno ar avilio labui. Paukščiai – jei plėšrūnas bando išplėšti lizdą, kuriame yra mažų paukščiukų, tai jį gina ne tik tų mažylių tėvai, bet ir aplinkiniai paukščiai. Taip pat paukščiai garsais praneša vieni kitiems apie pavojus, kai kurie – ir apie surastą maistą. Ir čia tik dalis pavyzdžių, jų galima vardinti ir vardinti. Taigi, socializmui gamtoje pagrindą tikrai rastume.

Konservatoriai remiasi tradicinėmis lietuvių vertybėmis, jų išsaugojimų. Problema ta, kad jie nelabai net žino, kokios tos vertybės, tradicijos. O kartais, net jei ir žino, apsimeta, kad nežino. Taigi, kokios senosios lietuvių vertybės? Ogi tokios: feminizmas, demokratija. Senoji lietuvių kultūra – matriarchalinė, moteris joje gerbiama, turi balsą sprendžiant, savo padėtimi visuomenėje lygi su vyru. Tai rodo ir moteriškų dievybių kiekis ir padėtis lietuvių mitologijoje. Sprendimai senovės Lietuvoje buvo priimami tarybose – kaimo, miestelio ar kitos vietovės susirinkimuose. Netgi viena iš Lietuvos vardo teorijų yra ta, kad tos tarybos, susirinkimai vadindavosi “lietai”, o tų lietų visuma ir buvo pavadinta “Lietuva”.

Taigi, socialdemokratija lietuviams kaip ir natūrali. Tik, žinoma, tikra, kur tikrai rūpinamasi žmogumi, o ne tokia, kur slepiantis po jos vardu iš tikro tik kovojama dėl galios ir įtakos sferų.

Protas – jausmų įrankis

Protas – jausmų įrankis. Net kai diskutuojama naudojant loginius argumentus, visada galutinė atrama – jausmai. Jie kaip aksiomos. Patys jausmai gali būti įvairūs – laimė, baimė, saugumo poreikis, laisvės noras, lygybės, teisingumo jausmas, menkavertiškumas ar didybės pojūtis,noras išgyventi, ginti save ir saviškius, daugintis, palikti palikuonių, meilė, meilės poreikis, prasmingumo pojūtis, ir daug kitų. Ir turbūt visi atsiremia į pagrindinį – savęs, kaip rūšies, apsaugojimo poreikį.